XX amžius

Pirmojo pasaulinio karo metu Tauragė smarkiai nukentėjo. 1914 metais rugsėjo 5 d. miestą okupavo vokiečiai, gyventojams uždėta 5000 markių kontribucija, areštuoti katalikų ir evangelikų – liuteronų bažnyčių kunigai, rabinas, teismo tardytojas ir vaistininkas.

Po kurio laiko vokiečius išstūmė rusų kariuomenė, bet 1915 metų vasarį vokiečių kariuomenė vėl puolė miestą ir jį užėmė. Apšaudant miestą jis užsidegė ir sudegė iki pamatų, išliko tik keletas pastatų miesto pakraščiuose ir vos trečdalis ankstesnių gyventojų. Išliko tik vienintelė bažnyčia – rusų cerkvė.



Okupacijos metais vokiečiai Tauragėje, pilies rūmuose įkūrė psichiatrinę ligoninę, kuri vėliau perkelta į Kalvariją.

1915 metais vokiečiai miesto pakraštyje palaidojo rusų ir vokiečių karius. Taip pat karo metais vokiečiai nutiesė siaurajį geležinkelį nuo Lauksargių per Tauragę, Skaudvilę iki Kelmės. Geležinkelis ėjo palei „Via Hanziatikos“ kelią, Jūrą kirto ties jos santaka su Molupio upeliu, geležinkelio stotis buvo įrengta Šilalės gatvėje, kur geležinkelis kirto kelią į Šilalę. Tačiau tų pačių metų pabaigoje prasidėjusios liūtys paplovė silpnus pylimus prie Tauragės ir Batakių. Geležinkelis liko neremontuotas. Buvo nutiestas platusis geležinkelis „Lauksargiai – Šiauliai“, kuris Tauragę nauju tiltu aplenkė jau pietinėje pusėje ir ėjo pro Batakius visiškai aplenkdamas Skaudvilę.

Karo metais Tauragėje statybos vyko lėtai, iki 1919 metų pastatyti tik 48 mediniai namai.