Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta ne mažiau 80 procentų Tauragės miesto pastatų, mieste buvo organizuojamos talkos išvalyti miestą nuo griuvėsių. 1948 metais parengtas Tauragės miesto išplanavimo ir užstatymo projektas, kurio autorius L. Skromanas. Buvo siūloma atstatyti miestą buvusioje vietoje, iškelti padrikai išsimėčiusias įmones už geležinkelio – į būsimą pramonės mikrorajoną, išsaugoti istorinį miesto planą. 1962 m. sudarytas naujas miesto generalinis planas, kurio autorius J. Vanagas. Tuomet mieste gyveno virš 14 tūkst. gyventojų, veikė dvi vidurinės mokyklos, aštuonmetė, pradinė, muzikos (įkurta 1954 m.) ir sporto (1955 m.) mokyklos, vaikų darželis, du lopšeliai, kino teatras, kultūros namai. Buvo statoma universalinė parduotuvė. Augo pramonė: Vaisių ir daržovių kombinatas (nuo 1959 m.), keramikos gamykla (1956), miškų ūkis, Skaičiavimo mašinų elementų gamykla (1963), mėsos kombinatas (1932), grūdų produktų kombinatas (1944), sūrių gamykla (1965), baldų fabrikas „Tauras“ (nuo 1940 metų).
1963 metais buvo užstatyta buvusi turgaus aikštė, ir miestas liko be centrinės aikštės. 1974 m. buvo paruoštas dar kitas miesto užstatymo planas (aut. P. Janulis), o 1985 m. – miesto centrinės dalies detalus išplanavimo projektas (aut. A. Gordevičius). Tačiau nebuvo išsaugoti istorinę vertę turėję pastatai, kurie nebuvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą. Jie buvo nugriauti ir pastatyti nauji tipiniai pastatai. Aštuntojo dešimtmečio pradžioje užstatytos žydų kapinės, o dar prieš tai – ir senosios evangelikų – liuteronų kapinės.
Vokiečių okupacijos metais dalis Tauragės miesto gyventojų buvo deportuoti į Vokietiją. Labiausiai nukentėjo miesto ir apylinkių žydai, nemažai komunistų aktyvistų. 1941 metų liepos mėnesį buvo suimti 25 komunistų aktyvistai ir 300 žydų, jie uždaryti į 7-ojo pėstininkų pulko kareivines, kitą dieną už kalėjimo, Visbutų kaime. Tų metų rugsėjo 6 d. apskrities viršininkas Vl. Mylimas išleido nurodymus, kuriuose numatyta, kad žydai privalo nešioti Dovydo žvaigždę, negali vaikščioti šaligatviais, važinėti susisiekimo priemonėmis, sėdėti viešose vietose; taip pat visas žydų turtas konfiskuojamas ir tvarkomas pagal apygardos komisijos nuostatus. Tauragės žydų getas įrengtas jau minėtose kareivinėse Vytauto gatvėje. 1941 metų vasarą Tauragės geto žydų vyrai buvo sušaudyti Visbutuose (apie 900), o moterys, seneliai ir vaikai rugsėjo mėnesį sušaudyti Antšunijų kaimo miške (apie 3000). Tauragės žydus žudė policininkai (baltaraiščiai) ir vokiečių gestapas. Karo metais miesto burmistras buvo J. Jurgilas, gestapo viršininkas – Švarcas.
