Tauragė tarpukario metais

1918 metais Tauragėje sudarytas apsaugos štabas, jam vadovavo karininkas J. Kubilius. 1919 m. sausio mėn. Pradėtas formuoti 1-asis žemaičių pėstininkų batalionas.

Švenčiant Lietuvos Nepriklausomybės metų sukaktį, Tauragėje surengtas pirmasis Žemaitijoje Lietuvos kariuomenės paradas.
Nepriklausomybės metais Tauragė gana greitai atsikūrė. Gatvės išgrįstos tašytais akmenimis, trinkelėmis išgrįsti šaligatviai, įvestas vandentiekis ir dalinė kanalizacija, sutvarkytas gatvių apšvietimas.
Turgaus aikštėje pastatyta prekybos halė (dab. Rekonstruotas sporto mokyklos pastatas). Atstatytas tiltas per Jūros upę, 1922 metais upė užtvenkta – paleista hidroelektrinė. Mieste išdygo nauji, žymių architektų suprojektuoti statiniai: Edmundo Alfonso Fryko geležinkelio stotis (1928), Karolio Reisono ligoninė (1932), Šaulių namai (1933), Arno Funko ir Mykolo Songailos banko pastatas (dab. „Nord L/B“). 1932 metais pradėjo veikti akcinė bendrovė „Maistas“, joje iš pradžių dirbo 192 darbuotojai. Nuo 1924 metų mieste veikė 3 plytinės, taip pat tarpukariu veikė spirito varykla, 2 virvių dirbtuvės, 3 limonado (mineralizuoto vandens) ir 2 saldainių gamyklos, karšykla, verpykla, 2 odų, 3 autoremonto dirbtuvės, šepečių įmonė, 2 lentpjūvės, 5 malūnai. Savo paslaugas siūlė du vežikai (J. Denas ir S. Hameras), 3 viešbučiai (N. Abramovičiaus, M. Leibo ir N. Fišo).


Tauragėje dirbo „Spaudos fondo“ ir Šv. Kazimiero draugijos knygynas, 1921–1929 m. veikė kooperatinis mokytojų knygynas „Knyga“. 1926 metais atidarytas Dionizo Poškos vardo liaudies universitetas, o 1927 metais ir vyskupo M. Valančiaus. 1931 m. įkurta valstybinė biblioteka, taip pat veikė ir kitos bibliotekos. 1927–1934 metais trumpai ėjo keli vietiniai laikraščiai: „Tauragės balsas“, „Tauragės aidas“, „Žemaitijos aidas“ bei „Tauragės ekspresas“. Tarpukariu Tauragėje labai populiarus buvo ir sportas. 1922 metais įkurta Tauragės sporto sąjunga. Vėliau atskirų sporto šakų atstovai jungėsi į draugijas – šachmatininkai 1927 metais, 1930 įkurtas teniso klubas, 4 dešimtmečio pradžioje įsikūrė keli futbolo klubai („Makabi“, „Maistas“(vėliau – „Tauras“)).

1927 metais rugsėjo 9 d. įvyko Tauragės sukilimas prieš tuometinę valdžią. Ginkluoti civiliai, vadovaujami Povilo Mikulskio, nuginklavo policiją ir šaulius, užėmė miesto savivaldybės pastatus, geležinkelio stotį, banką. Vėliau sukilėliai nuvyko į aplinkinius didesnius miestelius ir ten nuginklavo policininkus. Tačiau keliolika valandų trukusi sukilėlių valdžia buvo likviduota kariuomenės dalinio, atsiųsto iš Klaipėdos.

1934 m. dabartinės Vytauto gatvės gale buvo pastatytos ir įrengtos kareivinės, kuriose įsikūrė 7-asis pėstininkų žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulkas. 1940 m. visi kareivinių pastatai bei ginklai atiteko okupacinei kariuomenei, ir po Antrojo pasaulinio karo kareivinėse įsikūrė tarybiniai kariai.

Tauragėje V. Kudirkos paminklas atidengtas 1930 m. rugsėjo 8 d., tais pačiais metais pastatytas paminklas ir Vl. Putvinskiui. Iki Antrojo pasaulinio karo mieste veikė evangelikų - liuteronų, katalikų, metodistų (pastatas nugriautas 1978 m.) bažnyčios ir 4 sinagogos, kurios karo metais sudegė. 1923 metais Tauragėje buvo 1363 namai, 1936–872 mediniai ir 211 mūrinių gyvenamųjų namų. Tauragei 1932 metais suteiktos antraeilio, o 1935 ir pirmaeilio miesto teisės (statusas).

Populiarūs įrašai