Tauragė - miesto vardo kilmė

Miesto vardas susideda iš dviejų žodžių tauras ir ragas. Pagal padavimą, žmonės čia rasdavę didelius tauro ragus, todėl šią vietą ir pavadino Tauro Ragu.

Kitas pavadinimas byloja, jog kunigaikštis Tauragis, Lietuvos valdovo Palemono draugas, atvykęs čia ir pastatė savo vardo pilį, jos vardu pradėta vadinti ir miestą. Dar viena miesto pavadinimo kilmės versija: miesto vietoje buvusi ragų apdirbimo dirbtuvė, o tarp jų ir tauro ragų, taigi čia buvusi taurų raginė. Iš čia atsirado Tauraginė, vėliau sutrumpėjusi iki Tauragės.

Dar kita versija teigia, jog amatininkai, apdirbantys tauro ragus, buvo vadinami tauragiais. Žemaičiai tokius vardus tardavo kaip tauregee, dėl to vėliau ir atsirado dabartinis vietovardis Tauragė.

Taip pat Tauragės vardo kilmės ieškoma ir vokiečių kalboje. Vokiškai Tauragė yra Tauroggen. Vokiškai „tau“ reiškia 'rasa', vok. roggen 'rugiai'. Tačiau tai turbūt tėra atsitiktinis žodžių sutapimas.

Apie Tauragę

Tauragė (28,5 tūkst. gyv.) - miestas Lietuvos vakaruose, įsikūręs Nemuno žemupio lygumoje, per kurią teka Jūros upė. Tauragės miesto vardas kildinamas iš dviejų žodžių:
tauras ir ragas, nes senovėje žmonės grybaudami neva čia radę tauro ragų. Šiandien žinoma tiek, kad jau 1499 m. Tauragės vietoje buvo Pajūrio dvaras.

1507 m. Tauragėje pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia, kartu įsteigta prieglauda ir mokykla. Nuo 1567 m. čia, kaip pasienio mieste, pradėjo veikti muitinė

XIX a. viduryje pro Tauragę nutiesus Tilžės - Šiaulių traktą, pagyvėjo prekyba, miestas pradėjo augti. Lietuviškos spaudos draudimo metais Tauragė buvo stambus tarpinis lietuviškų knygų gabenimo punktas.

Nepriklausomybės metai paskatino Tauragės plėtrą – pastatyta nemaža administracinių statinių (dabar – architektūros paminklai), daug švietimo įstaigų. Reikšmingiausi architektūros paminklai yra miesto ištakas menanti XV a. Tauragės dvaro sodyba bei XIX a. muitinės poreikiams pastatytas Tauragės pilies ansamblis. Ant Jūros upės kranto stovinčius dvaro pastatus supa didžiulis peizažinis parkas. Visam pilies ansambliui statytojai suteikė „romantinį“ renesansinės pilies charakterį. Pilyje veikia Tauragės istorijos muziejus su gausiais eksponatų rinkiniais.

Tauragės Miesto pradžia

Miesto vardas susideda iš dviejų žodžių „tauras" ir „ragas". Pagal padavimą, žmonės čia rasdavę didelius tauro ragus, todėl šią vietą ir pavadino Tauro Ragu. Kitas pavadinimas byloja, jog kunigaikštis Tauragis, Lietuvos valdovo Palemono draugas, atvykęs čia ir pastatė savo vardo pilį, jos vardu pradėta vadinti ir miestą. Dar viena miesto pavadinimo kilmės versija: miesto vietoje buvusi ragų apdirbimo dirbtuvė, o tarp jų ir tauro ragų, taigi čia buvusi taurų raginė.

Iš čia atsirado Tauraginė, vėliau sutrumpėjusi iki Tauragės. Dar kita versija teigia, jog amatininkai, apdirbantys tauro ragus, buvo vadinami tauragiais.

Žemaičiai tokius vardus tardavo kaip tauregee, dėl to vėliau ir atsirado dabartinis vietovardis Tauragė.

Taip pat Tauragės vardo kilmės ieškoma ir vokiškuose žodžiuose „tau“ ir „roggen“, kadangi vokiškai Tauragė yra „Tauroggen“. Vokiškai „tau“ reiškia rasą, „roggen“ - rugius. Tačiau tai turbūt tėra atsitiktinis žodžių sutapimas.

XX amžius

Pirmojo pasaulinio karo metu Tauragė smarkiai nukentėjo. 1914 metais rugsėjo 5 d. miestą okupavo vokiečiai, gyventojams uždėta 5000 markių kontribucija, areštuoti katalikų ir evangelikų – liuteronų bažnyčių kunigai, rabinas, teismo tardytojas ir vaistininkas.

Po kurio laiko vokiečius išstūmė rusų kariuomenė, bet 1915 metų vasarį vokiečių kariuomenė vėl puolė miestą ir jį užėmė. Apšaudant miestą jis užsidegė ir sudegė iki pamatų, išliko tik keletas pastatų miesto pakraščiuose ir vos trečdalis ankstesnių gyventojų. Išliko tik vienintelė bažnyčia – rusų cerkvė.