Per Tauragę ėjo knygnešių keliai. 1870–1871 metais Lietuvos teisme nagrinėta viena pirmųjų knygnešių bylų yra susieta su Taurage. Byloje kaltinami Tauragės klebonas J. Tamoševičius, Žygaičių klebonas Vincentas Norvaiša, Pagramančio vikaras Vincentas Butvydas ir Gaurės vikaras Vitalis Dembskis lietuviškų knygų platinimu.
1843 metais pastatoma nauja mūrinė evangelikų - liuteronų bažnyčia, nors ją statyti buvo numatyta tarp dab. pilies ir banko. Prie šios bažnyčios pradedama kurti ir naujoji miesto aikštė (dab. Lopšelis - darželis „Ąžuoliukas“). 1870 metais apie ją, vakarinėje dalyje, pastatomas namų blokas - dab. Vytauto g. 60. 1844–1847 m. pastatytas mūrinis muitinės pastatas - dabartinė Tauragės pilis. Muitinė duodavo daug pajamų - 1855 metais prekių įvežta už 3 mln. rublių, o išvežta už 9. 1840 metais priešais muitinę pastatytas paštas. Nuo 1841 mieste veikia vaistinė. 1874 m. dabartinių kultūros rūmų vietoje pastatoma mūrinė cerkvė.
1903 metais - mūrinė katalikų bažnyčia. 1889 m. įkuriama gaisrinė. 1910 metais pagal parengtą planą Tauragė visiškai „pastatyta“. Tada Tauragėje buvo apie 500 sklypų.
Tauragė buvo paliesta ir XIX a. sukilimų: per 1830-31 metų sukilimą mieste buvo suorganizuotas sukilėlių būrys vadovaujamas F. Kybarto ir J. Urbonavičiaus, įvyko susirėmimas su kariuomene. 1863 metų sukilimo metu prie Tauragės veikė Jablonskio-Dluskio sukilėlių dalinys. Taip pat kurį laiką miškuose prie Tauragės veikė ir kunigo A. Mackevičiaus vadovaujama sukilėlių rinktinė.
XVIII amžius
1700–1721 metais, Šiaurės karo metu Tauragė smarkiai nukentėjo, nes 1699 m. per miestą pražygiavo kariuomenė, padariusi miesteliui daug nuostolių. Miestelio augimą stabdė ir reguliarūs gaisrai: 1780, 1782, 1815, 1836 m. Paskutinysis gaisras padarė daugiausiai žalos, gaisras kilo gegužės mėnesį, jo metu sudegė per 200 pastatų, tarp jų - 1819 metais statyta muitinė su visais sandėliai, paštas (1833 m.), evangelikų bažnyčia (1787 m.).
Gaisro nepaliesti liko tik 8 kiemai. Muitinė po gaisro perkelta į dvarą, o carinės valdžios įsakymu sudarytas ir patvirtintas naujas Tauragės miesto statybos projektas. Tačiau Tauragė statoma jau naujoje vietoje, jos vietą nulėmė tiesiamas Tilžės - Rygos plentas. 1836–1844 metais nutiestas Šiaulių - Tauragės ruožas. Plentas aplenkė Tauragės dvarą ir perkėlė miestą upe aukštyn. Tiltas per Jūros upę buvo netradicinio inžinerinio sprendimo statinys, 74,5 m ilgio, metalinis su granitinėmis atramomis, per pirmąjį pasaulinį karą (1915 m.) jis buvo susprogdintas.
